Šiuo ekonomikos nuosmukio metu, dažnai skamba skatinimas pasirūpinti investicijų diversifikavimu. Taip pat kyla klausimai ar iš viso verta tokiu metu investuoti ir jei taip, tai kur?

Miškas, kaip turto klasė, gali būti patraukli investicija norintiems diversifikuoti savo investicinį portfelį. Be to, perkant palyginti jauną mišką, turintį didesnį biologinio augimo potencialą, tikėtina, jog tai leis atsverti ar bent jau sumažinti rinkos rizikas ir kainų svyravimus.

Miškas gali padėti diversifikuoti investicijas

„Miškas gali būti patraukli investicija norintiems diversifikuoti savo investicinį portfelį. Be to, perkant palyginti jauną mišką, turintį didesnį greito augimo potencialą, galima atsverti rinkos rizikas ir kainų svyravimus.“ – teigia Dzintaras Salavas turintis daugiau nei 10 metų miško valdymo, finansavimo, vertinimo bei tarpininkavimo jį parduodant patirtį Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Dz. Salavas yra Lietuvos banko prižiūrimo ir į miškus Baltijos šalyse investuojančio „Baltic Green Fund“ valdytojas.

„Medžiai ir miškas yra „gyvas“ ir nuolat augantis turtas. Tai sustiprina investiciją, nes biologinės miško savybės leidžia atsverti ar sumažinti ekonomikos ciklų keliamus pavojus. Be to, prižiūrimo miško vertė kyla, o investicijos į fondą naudingesnės nei atskirų miško plotų įsigijimas – tai leidžia juos sujungti į didesnį masyvą ir pasiekti masto ekonomiją“, – teigė Dz. Salavas.

(Nuotraukoje: „Baltic Green Fund“ valdytojas Dzintaras Salavas. Foto: Elvis Žaldaris)

Miškai prisideda prie švarios atmosferos išsaugojimo, todėl tokia investicija taip pat yra atsakinga ekologiniu požiūriu.

Efektyviausiai valdomi didesni miškų plotai

Nors Europos ir Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad didesni miško plotai valdomi lengviau ir efektyviau, Baltijos šalyse miško žemės konsolidacija tepasiekusi ankstyvą stadiją. „Baltic Green Fund“ valdytojo Dz. Salavo teigimu, tam reikia bent 5–10 tūkst. ha apimančio miško masyvo.

„Šiuo metu Estijoje yra apie 100 tūkst., Latvijoje – apie 144 tūkst., o Lietuvoje – net apie ketvirtį milijono individualių miškų savininkų, kurie vidutiniškai valdo nuo 3 iki 10 ha miško. Skandinavijoje vieno savininko miško turtas yra 4–10 kartų didesnis“, – tvirtino Dz. Salavas, valdęs 26 tūkst. ha miško portfelį.

Jis pabrėžė, kad miško paklausa Baltijos šalyse auga: „Regione vis aktyviau veikia tarptautiniai pramonės žaidėjai. Kadangi šių įmonių veikla glaudžiai susijusi su medienos sektoriumi, jos nuolat domisi galimybėmis į jį investuoti ir apsirūpinti reikalinga žaliava.“

Pirkti mišką ar investuoti per fondą?

Žmonės visuomet vertino mišką, ir didelis miško savininkų skaičius Lietuvoje tai patvirtina. Remdamasis savo patirtimi, „Baltic Green Fund“ valdytojas Dz. Salavas dar kartą pabrėžia, kad efektyviausiai valdomi didesni, konsoliduoti miškai. Taigi, fondas tampa galimybe investuoti mažesnes sumas, kai tiesiogiai pirkti miško turtą yra sudėtinga ir nepraktiška ekonominiu požiūriu.

Lėšų rinkimas dabartinėmis rinkos sąlygomis yra tikrai sunkesnis dėl susidariusio neapibrėžtumo. Tačiau džiugina tai, jog pritraukimas nesustojo ir lėšos yra tęstinai pritraukiamos net ir dabartinėmis rinkos sąlygomis. Dabartinėmis aplinkybėmis miško kaip turto klasės savybės turėtų pabrėžiamos kaip tikrai esminės svarbos. – teigia Dz. Salavs.

„Baltic Green Fund“ platina „Orion Securities“.